Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo tyrimo metu tiriamos bendrosios kompetencijos yra būtinos kiekvienam šiuolaikiniam mokytojui. Jos ne tik prisideda prie sėkmingo mokymo(si) proceso, bet ir padeda kurti mokyklą kaip atvirą, saugią, vertybiškai stiprią bendruomenę. Tobulindamas savo bendrąsias kompetencijas, mokytojas tampa įkvepiančiu pavyzdžiu mokiniams ir profesionaliu švietimo bendruomenės nariu.
Kodėl būtina tirti mokytojų bendrąsias kompetencijas?
Tirti mokytojų bendrąsias kompetencijas yra svarbu dėl kelių esminių priežasčių, susijusių tiek su ugdymo kokybe, tiek su profesiniu tobulėjimu bei švietimo sistemos pažanga.
1. Ugdymo kokybės gerinimas. Mokytojo bendrosios kompetencijos tiesiogiai veikia mokinių ugdymo(si) procesą – nuo motyvavimo ir įtraukimo iki kritinio mąstymo bei savarankiško mokymosi ugdymo. Tyrimų duomenys leidžia nustatyti, kurios kompetencijos labiausiai prisideda prie teigiamų ugdymo rezultatų, ir kaip jas kryptingai stiprinti.
2. Profesionalaus tobulėjimo poreikių nustatymas. Tirdami mokytojų bendrąsias kompetencijas, galime tiksliau identifikuoti jų stiprybes ir tobulintinas sritis. Tai leidžia kurti prasmingas, individualizuotas kvalifikacijos tobulinimo programas, atliepiančias realius mokytojų poreikius.
3. Švietimo politikos formavimas. Empiriniai duomenys apie mokytojų kompetencijas padeda pagrįstai priimti sprendimus švietimo politikoje – kuriant naujas mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemas.
4. Pokyčių valdymas švietime. Šiuolaikinis ugdymas nuolat keičiasi – įvedamos naujos technologijos, kompetencijų ugdymas tampa prioritetu, akcentuojama įtrauktis. Norint, kad mokytojai galėtų sėkmingai prisitaikyti, būtina žinoti, kokias bendrąsias kompetencijas jie jau turi ir kokių jiems dar trūksta.
5. Mokytojo profesinės tapatybės stiprinimas. Bendrosios kompetencijos atskleidžia ne tik mokytojo gebėjimus, bet ir jo vertybines nuostatas, požiūrį į ugdymą, savirefleksiją ir atsakomybę. Tyrimai padeda stiprinti mokytojo profesinę tapatybę, skatina didesnį sąmoningumą apie savo vaidmenį švietimo procese.
6. Grįžtamasis ryšys švietimo įstaigoms. Mokyklų vadovai, švietimo centrai ir kitos institucijos, remdamiesi tyrimų duomenimis, gali kryptingai planuoti veiklas, skirti resursus mokytojų kompetencijų stiprinimui ir kurti palankesnes sąlygas profesiniam augimui.
